Kelionė į Norvegijos širdį

  Giedrą vasaros dangų drasko paukščių klyksmai. Patys paukščiai – mormonai, šiauriniai padūkėliai, kirai ir taistės – siautulingai sūkuriuoja aplink uolėtas salas, styrančias iš vandens. Į jūrą išplaukėme, ko gero, pačiame šiauriausiame taške, iš kur dar apskritai įmanoma išplaukti, – atokiausiame Norvegijos kyšulyje, toli už Šiaurės poliaračio. Laivelis blaškosi protakomis tarp uolų, ir aš vėl atrandu seną tiesą. Jūriniai paukščiai puikiai skraido, plūduriuoja, plaukioja ir nardo, bet nesugeba beveik nieko daugiau. Jie bėga vandens paviršiumi, kol ima atrodyti, kad nebepakils, o leidžiasi krisdami lyg sunkūs lietaus lašai į lūžtančių bangų putas.
  Tačiau skrisdami ir pakreipę galvas stebėdami jūrą, jie šeimininkauja tarp šių raižytų krantų ir laužytų salų šiauriniame Norvegijos pakraštyje, kuris lyg kepurė pūpso virš Švedijos ir Suomijos. Čia ir į rytus link Rusijos vandenynas be gailesčio skalauja plikai nugremžtas Norvegijos aukštumas, lyg kumščiai atkištas Barenco jūrai.
Niekas nepažįsta visos Norvegijos pakrantės, ir viena mažiausiai tyrinėtų jos vietovių yra Varangerio (Varanger) pusiasalio pakraštys, esantis toliau į rytus nei Sankt Peterburgas. Tai senais rieduliais nubarstytas ir varinės šviesos nutviekstas žemas apledėjęs pajūris, snaudžiantis, regis, kitame pasaulio krašte nuo Bergeno (Bergen), tarp begalinių salynų, kur į jūrą suteka fjordai.
  Žinoma, nuo Bergeno iki Vardės (Vardø), esančios rytiniame Varangerio pusiasalio smaigalyje, galima nukakti automobiliu, bet vien pažvelgus į žemėlapį arba jūrlapius, akivaizdu, kad čia tokia transporto priemonė tik trukdytų. Pastaruosius 120 metų gyvybiškai svarbų susisiekimą tarp izoliuotų bendruomenių ir plačiojo pasaulio užtikrina garsiosios jūrų linijos „Hurtigruten” (pažodžiui „spartusis maršrutas”) laivai. Plaukiant šiuo pakrančių ekspresu kilometrai netenka reikšmės, o vasarą, kai saulė nenusileidžia ištisą naktį, nebesvarbios ir valandos. Laiką galima skaičiuoti uostais: Budė (Bodø), Svolveris (Svolvær), Trumsė (Tromsø).

Plačiau apie tai skaitykite  žurnalo „National Geographic Lietuva“ lapkričio mėnesio numeryje.