Miško milžinas
Sekvojų nacionaliniame parke, virš susikertančių takų, maždaug 2100 m aukščiau jūros lygio esančioje Siera Nevados kalnų pietinėje dalyje, ant nuožulnaus šlaito stūkso milžiniškas medis. Rūdžių spalvos kamienas dėl daugiasluoksnės giliai išvagotos žievės atrodo dar storesnis, jo skersmuo apačioje siekia net 8 metrus. Tokio rąsto nuopjova uždengtų visą jūsų valgomąjį. Jei bandysite apžvelgti jo viršūnę arba atlošę galvą įžiūrėti lajos formą, jums paskaus kaklą. Šis medis toks didelis, kad vargu ar įstengtumėte jį aprėpti žvilgsniu. Prieš 90 metų susižavėję žmonės pavadino jį Prezidentu. Tai didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum), vienas iš kelių išlikusių taksodinių (Taxodiaceae) šeimos medžių rūšių.
Prezidentas – ne pats didžiausias, o antras pagal dydį medis Žemėje. Mokslininko Stivo Silito (Steve Sillett) iš Humboldto valstybinio universiteto ir jo kolegų naujausi tyrinėjimai patvirtino, kad Prezidentas užima antrą vietą pagal dydį tarp visų kada nors išmatuotų didžiųjų medžių, o S. Silito komanda jų išmatavo labai daug. Jis ne toks aukštas kaip visžalės sekvojos arba Australijos eukaliptas – Eucalyptus regnans, – bet aukštis – dar ne viskas; šis medis gerokai stambesnis už kitus. Jo negyva žaibo perskelta viršūnė siekia 75 metrus. Keturios stambiosios šakos – kiekviena tokia didelė, kad atrodo lyg atskiras nemažas medis, – styro nuo kamieno vidurio ir baigiasi tankia laja, primenančia po branduolinio sprogimo danguje pasirodantį „grybą”. Nors kamienas ne toks storas kaip didžiojo milžino Generolo Šermano, laja gerokai tankesnė. Prezidentas vėjuje šlama beveik 2 mlrd. lapų.
