Niujorke – neįprastai švelni įpusėjusio vasario popietė, tačiau viešbučio „Pennsylvania“ fojė šmėžuoja daugybė kailių. Juos „dėvintieji“ – pasaulio elitinių šunų santalkos dalyviai, kurie būriuojasi kasmet vykstančio Vestminsterio šunininkystės klubo (Westminster Kennel Club) šunų parodos išvakarėse. Rytoj geriausi 173 veislių šunys iš visos šalies varžysis dėl šlovės „Madison Square Garden“ arenoje kitapus gatvės. O šiandiena labiau primena draugiškų keturkojų susitikimą, kol jų šeimininkai stoviniuoja eilėje bandydami gauti kambarius. Liūdnas anglų baseto žvilgsnis krypsta virš bagažo vežimėlio į nenustygstantį terjerą. Raumeningų Rodezijos ridžbekų pora su priderintais pasaitais stabteli pasisveikinti su pasišiaušusiu Pirėnų aviganiu. Prie dovanų parduotuvės Tibeto mastifas, letenomis didumo sulig žmogaus plaštaka, trinasi nosimis su šnarpščiančiu mopsu.
Šioje viešbučio fojė šurmuliuojanti kūno dydžių, ausų formų, snukių ilgių ir skalijimų įvaifanatikais. Dėl praktinių priežasčių ar įnorių geriausias žmogaus draugas buvo dirbtinai išvestas kaip labiausiai vienas nuo kito besiskiriantis gyvūnas planetoje – o tai stulbinantis pasiekimas, žinant, kad dauguma iš esamų 350–400 šunų veislių gyvuoja tik porą šimtų metų.