Įkvėpti robotams gyvybę

          Nešiojamajame kompiuteryje surinkus komandą, „Actroid- DER“ drebėdama ir švokšdama trūkteli aukštyn. Po silikonine oda plūstantis suspaustas oras paleidžia vykdytuvus ir rankos pakyla, o lūpų kampučius iškreipia santūri šypsena. Regis, ši būtybė susikaupusi apžvelgia patalpą, kurioje stovi pritvirtinta prie platformos, o per jos kulkšnis išvedžioti vamzdeliai ir laidai. Mirktelėjusi atsisuka veidu į mane. Nejučia pagaunu jos – moters-mašinos – mechaninį žvilgsnį. „Tave stebina, kad aš robotas? – klausia. – Juk atrodau kaip žmogus, ar ne?“
          Deja, ši užprogramuota pastaba mane priverčia pamatyti daug nežmogiškų jos bruožų. Japonijos bendrovės „Kokoro“ sukurtą androidą „Actroid-DER“ galima išsinuomoti įmonių renginiams kaip futuristinę pranešėją – juk tokiam vaidmeniui nereikia įvairiapusės asmenybės. Nors šios lėlės sukūrimas atsiėjo 600 000 Lt, jos judesiai trūksmingi, o dailūs, bet sustingę veido bruožai primena lengvą protinį sutrikimą turinčio žmogaus išraišką. Ir dar tas jos įprotis ištarus sakinį iškart „snūstelėti“, lyg vartotų ką nors stipresnio nei elektrą.