Jauni, pikti ir prisijungę

           Tai buvo laukiančiųjų karta. Jie laukė gero išsilavinimo, bet retam pavyko jį gauti. Paskui laukė darbo vietų, o kai jų atsirado, užmokestis buvo labai mažas. Neturėdami gero darbo, lūkuriavo, kol galės susituokti, dažnai, perkopę per trisdešimt, vis dar gyveno su tėvais – arba net susituokę likdavo jų namuose. Svarbiausia, jie laukė laisvės: teisės laisva valia balsuoti, dalyvauti politiniame gyvenime, keisti pasaulį.
Kol vieną dieną nebegalėjo ilgiau laukti. Viduriniuose Rytuose apie 60 % gyventojų yra jaunesni nei 30 metų; daugelis jų – įpykę. Kaip ir visi jaunuoliai, jie turi ambicijų. Jie nori, trokšta, reikalauja. Jaučiasi suvaržyti – ypač, turbūt, kai žiūri palydovinę televiziją ar naršo po internetą. Iš čia jie sužino, kaip gyvena likęs pasaulis. Virtualūs socialiniai tinklai (interneto dienoraščiai, „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir kiti) vaikinams ir merginoms savo nusivylimu leidžia dalytis anksčiau neprieinamomis priemonėmis. Dabar jie nebesijaučia vieniši. Randa sąjungininkų. Turi galią.