AR GALI KINIJA TAPTI ŽALIOJI?
Šandongo (Shandong) provincijoje Židžao (Rizhao) – vienas iš daugybės Kinijos miestų, žadančių sparčią plėtrą. Į miestą veda 8 juostų kelias, nors šiuo metu automobilių srautas nedidelis. Tačiau uostas, kur dideliais kiekiais atvežama geležies rūda, nepaliauja bruzdėti, o Pekinas laivų terminalui yra numatęs „Naujojo Europos ir Azijos tilto rytinio prietilčio“ vaidmenį. Didžiulis stendas ragina gyventojus „kurti civilizuotą miestą ir būti civilizuotais piliečiais“.
Kitaip tariant, Židžao yra tokia vieta, kokios verčia nerimauti viso pasaulio mokslininkus: sparti Kinijos plėtra ir gerėjanti gyvenimo kokybė kelia anglies emisijos lygį. Ekonomikos augimu Kinija per pastarąjį dešimtmetį aplenkė JAV ir tapo didžiausiu pasaulyje taršos šaltiniu.
Tačiau po pietų „Guangdian“ viešbutyje miesto vyriausiasis inžinierius Ju Haibo (Yu Haibo), nusivedęs mane ant restorano stogo, parodė kitokį vaizdą. Pirmiausia užlipome ant Saulės energijos šildymo sistemos: šis vakuuminių vamzdžių blokas sugeria Saulės energiją ir pašildo vandenį, tiekiamą į virtuvę ir į 102 kambarius. Paskui nuo stogo krašto apžvelgėme miesto panoramą. Aplinkiniuose kvartaluose kiekvienas pastatas turėjo panašią Saulės energijos sistemą. Ju pasigyrė, kad bent 95 % namų šildomi Saulės energija. „Kai kas sako, kad 99 %, bet nedrįsčiau taip teigti.“
Vienoks ar kitoks rodiklis stulbina – išskyrus Honolulu, joks JAV miestas nė nepriartėja prie 10 %. Be to, šitoks Saulės energijos šildymo sistemų paplitimas kaip Židžao nėra išimtis. Kinija pasaulyje pirmauja atsinaujinančių energijos šaltinių diegimu: čia gaunama daugiausia vėjo energijos ir pagaminama saulės baterijų.
