Stebuklas virš Manhatano
Didmiesčio parkas paprastai asocijuojasi su priebėga, su žalumos sala betono ir plieno jūroje. Tačiau artėjant prie Aukštosios linijos (High Line) Čelsyje (Chelsea), žemutinio Manhatano (Manhattan)
vakaruose prieš akis iškyla vaizdas, nuo kokio bėgtume į įprastą parką, – ant masyvios juodo plieno konstrukcijos stūkso geležinkelis, kuriuo krovininiai traukiniai kadaise važiuodavo į fabrikus ir sandėlius. Bent iš tolo Aukštoji linija labiau primena seną apleistą statinį nei miesto oazę.
Neseniai Aukštoji linija ir buvo tik apleista, griūvanti seniena. Daug rajono gyventojų, taip pat Niujorko meras Rudolfas Džulianis (Rudolph Giuliani), valdęs miestą daugiau kaip pusę XX a. paskutinio dešimtmečio, troško, kad senasis geležinkelis greičiau būtų nugriautas. Ištaigingu vidurinės klasės rajonu su galerijomis ir restoranais virstančiame Čelsyje vingiuota 2 km ilgio Aukštosios linijos liekana nuo Gansvurto gatvės (Gansevoort Street) iki 34-osios gatvės (toliau į pietus nusidriekusi atkarpa seniai buvo išardyta) mero administracijai atrodė persenęs griozdas. Ji manė, kad šis praeities miesto statinys nesuderinamas su rajono plėtra ir turi būti nugriautas.
