7 MILIJARDAI ŽMONIŲ
Delfte vieną 1677 metų rudens dieną Antonis van Levenhukas (Antoni van Leeuwenhoek), audinių pirklys, kaip kalbama, buvęs dviejų Johaneso Vermejerio (Johannes Vermeer) paveikslų – „Astronomas“ ir „Geografas“ – ilgaplaukis modelis, staiga nutraukė tai, ką veikė su žmona, ir puolė prie savo darbo stalo. Audiniai buvo A. Levenhuko verslas, o mikroskopija – jo aistra. Pirmoji žmona jam buvo pagimdžiusi penkis vaikus (nors keturi iš jų mirė kūdikystėje), ir ne tėvystė jam dabar rūpėjo. „Pulsui nesutvinksėjus nė šešis kartus“, kaip vėliau pats rašė Londono karališkajai draugijai, A. Levenhukas jau tyrinėjo savo netvarų mėginį mažyčiu didinamuoju stiklu. Jo lęšis, nedidesnis už lietaus lašelį, didino šimtus kartų. A. Levenhukas padarė jį pats – niekas kitas tokio galingo neturėjo. Londono mokslo vyrai dar nebuvo patvirtinę ankstesnių A.Levenhuko teiginių, kad paprasčiausiame ežero vandens ir netgi prancūziško vyno laše gyvena milijonai „mikroskopinių gyvių“. Dabar jis turėjo pranešti keblesnį dalyką: vyro sėkloje taip pat esama „mikroskopinių gyvių“. „Kartais daugiau kaip tūkstantis, – rašė jis, – smiltelės dydžio medžiagos kiekyje.“ It juvelyras prisispaudęs stiklą prie akies A. Levenhukas stebėjo, kaip plaukioja jo paties mikroskopiniai gyviai, mataruodami ilgomis uodegėlėmis. Įsivaizduokime apmąstymuose panirusį veidą, ant kurio pro švino juostelėmis sujungtus langelius krinta saulės šviesa, kaip J. Vermejerio paveiksluose. Galima užjausti jo žmoną. Po to A. Levenhukas buvo tarsi apsėstas. Nors mažytė akutė jam vieninteliam atvėrė anksčiau
neregėtą mikroskopinį pasaulį, jis daugybę laiko praleisdavo spoksodamas į spermatozoidus, kaip jie dabar vadinami. Keista, kad kaip tik iš menkės išspausti pieniai vieną dieną paskatino jį tiesiog šiaip sau pabandyti apskaičiuoti, kiek Žemėje galėtų gyventi žmonių.
To niekas nė nenutuokė – gyventojų surašymas buvo retenybė. A. Levenhukas pradėjo nuo prielaidos, kad Olandijoje gyvena apie milijoną žmonių. Naudodamasis žemėlapiais ir šiek tiek sferine geometrija, jis apskaičiavo, kad apgyventas planetos sausumos plotas yra 13 385 kartus didesnis už Olandijos teritoriją. Sunku buvo įsivaizduoti, kad visa planeta galėtų būti taip tankiai apgyventa kaip Olandija, jau ir tada atrodžiusi perpildyta. Šitaip A. Levenhukas pergalingai nusprendė, kad Žemėje ne daugiau kaip 13,385 mlrd. žmonių – tikrai mažas skaičius palyginti su 150 mlrd. lytinių ląstelių vienoje menkėje! Galbūt šis smagus apskaičiavimas yra pirmas bandymas pateikti kiekybinį atsakymą į klausimą, kuris dabar daug opesnis negu XVII a., teigia populiacijų biologas Džoelis Koenas (Joel Cohen) savo knygoje „Kiek žmonių gali išlaikyti Žemė?“ (How Many People Can the Earth Support?) Šiandien dauguma atsakymų smagumo neteikia.
