Naujasis Šilko kelias
DINAMITAS ATVEŽAMAS IŠ ANKAROS. DEŠIMT TONŲ KELIAUJA DVI PARAS. SUNKVEŽIMIS ATSARGIAI KYLA 760 M AUKŠTYN Į KALNUS ŠIAURĖS RYTŲ TURKIJOJE, kur pro debesis prasišviečiančioje saulėje ledynai raibuliuoja lyg tolima jūra. Tai nuostabus ir paslaptingas kraštas, per kurį greitai tiesis naujasis geležinkelis.
Arslanas Ustaelis (Arslan Ustael) laukia dinamito sniegynuose, kur nakties temperatūra nukrenta iki 40 ° šalčio. Stovėdamas priešais geležinkelio tunelį, A. Ustaelis sako, kad tokioje temperatūroje išspjautos seilės užšąla dar prieš nutikšdamos ant žemės. Jaunas 30 m. vyras, turintis gerą turkiško humoro jausmą, net čia, šaltuose debesyse, juokaudamas laukia dinamito, kuriuo vulkaninės kilmės kalne bus sprogdinamas tunelis. A. Ustaelis linksmas, nes žino, kad tokia užduotis jaunam inžinieriui galbūt padės padaryti karjerą. Baku-Tbilisio-Karso (BTK) geležinkelis, vadinamasis Geležinis šilko kelias, sujungs daug naftos turintį Kaspijos jūros regioną su Turkija ir dar toliau – Europa.
Senovės keliones sunku įsivaizduoti. 1200 km ilgio žemės juosta tarp Kaspijos ir Juodosios jūros vadinama Kaukazu, pagal kalnų, per kuriuos A. Ustaelis rausia savo tunelį, pavadinimą. Prieš Rusijos imperijai užgrobiant regioną, Kaukazas buvo tranzito punktas tarp Europos ir Azijos; senasis Šilko kelias taip pat driekėsi per jį. Vis dėlto susisiekimas tarp Rytų ir Vakarų niekada nebuvo paprastas. Per amžius, norint nukeliauti nuo vienos jūros prie kitos, reikėjo iš Azovo jūros irtis aukštyn į šiaurę Dono upe, pervilkti laivus per stepę ir tada leistis Volga žemyn iki Kaspijos jūros. Tik XIX a. rusams pradėjus tiesti geležinkelius per Kaukazo kalnus, atsirado galimybė keliauti per šį regioną tiesiau.
