VĖLĖS BE VIETOS
Šaltinių slėnio kaimo žmonės retai kalba apie mirusiuosius ir nemėgsta dalytis prisiminimais. „Čia visada gyventa vargingai”, – kalba kaimiečiai, paklausti apie senovę, ir nutyla. Jie beveik neturi senų nuotraukų, išlikę tik keli rašytiniai prisiminimai. Nors netoliese stūkso Didžioji kinų siena, net įspūdingi jos griuvėsiai nekelia didelio susidomėjimo. 2001 m. Šaltinių slėnyje išsinuomojau namą, nes buvo įdomu kuo daugiau sužinoti apie šio krašto istoriją, tačiau greitai supratau, kad tradicijos čia beveik pamirštos. Kaip ir dauguma šiuolaikinės kartos kinų, kaimiečiai visas jėgas skiria dabarties galimybėms: domisi kylančiomis javų kainomis ir dėl statybų bumo atsirandančiomis darbo vietomis Pekine, kuris vos už dviejų valandų kelio automobiliu.
Metuose yra tik viena diena, kai jie prisimena praeitį – balandžio mėnesį, per Čingmingo (Qingming) šventę. Iš kinų kalbos išvertus, šventės pavadinimas reiškia „skaidrios šviesos dieną”. Jau daugiau kaip tūkstantį metų ji įvairiomis formomis švenčiama visoje Kinijoje. Dar senesnis paprotys – garbinti protėvius. Šiaurės Kinijoje gyvenusios tautos daugiau nei prieš 5000 metų mirusiuosius pagerbdavo specialiomis, pagal tam tikrus reikalavimus vykusiomis, apeigomis. Šių tradicijų nuotrupų išliko iki šių dienų, todėl jau pirmaisiais savo gyvenimo Šaltinių slėnyje metais, per Čingmingo šventę kartu su kaimynais išsiruošiau apeiginėn kelionėn į kapines.
