GRAŽI BIČIULYSTĖ
Kai Endriu Stentonui (Andrew Stanton) kilo mintis sukurti animacinį filmą, kurio veiksmas vyktų vandenyne ir „atskleistų tikrąsias gamtos taisykles”, trūko tik pagrindinės veikėjos – žuvytės. Vartant albumus apie jūrų gyvūniją, režisieriui į akį krito nuotrauka su dviem žuvytėmis, išlindusiomis iš aktinijos. „Negalėjau atplėšti akių, – pasakoja Stentonas. – Nežinojau, kokios jos rūšies – tiesiog nesilioviau žiūrėjęs.” Nuotrauka su žuvytėmis natūralioje jų slėptuvėje tobulai atskleidė vandenynų paslaptį, kurią Stentonas ir norėjo perteikti. „Mano darbas yra linksminti žmones, todėl labai patiko tai, kad jos vadinamos jūrų klounais. Nėra nieko smagesnio už žuvytes, kviečiančias žaisti slėpynių.”
Taip gimė žvaigždė. „Pixar” studijos filmas „Žuviukas Nemo” (Finding Nemo), kurio scenarijaus autorius ir režisierius yra Stentonas, 2003 m. laimėjo „Oskarą”. Tai geriausias ir vienas iš pelningiausių animacinių filmų visai šeimai. Jis uždirbo daugiau kaip 850 mln. dolerių. Žuviukas Nemo – Amphiprion percula rūšies jūrų klounas – milijonus viso pasaulio vaikų supažindino su nuostabiąja atogrąžų ekosistema: koralų rifais ir jų gyventojais.
Ši rūšis jūrų klounais vadinama dėl ryškiaspalvių dryžių (nuo sodriai violetinių ar rusvų iki ryškiai oranžinių, raudonų ir geltonų), dažnai tiksliai atskirtų baltomis ar juodomis linijomis (tai labai panašu į cirko klouno veido makiažą). Stebėti, kaip jūrų klounai nardo tarp banguojančių aktinijų čiuptuvų – tiesiog kerintis vaizdas, – tai tarsi žiūrėti į drugelius, plevenančius vėjo gaivinamoje pievoje tarp žiedų.
