Neprilygstami pamestinukai

Mes beveik kasdien save apgaudinėjame. Įsivaizduojame, kad žemė yra mūsų, bet planeta priklauso jiems. Mes dar tik pradėjome skaičiuoti jų rūšis. Naujos formos netikėtai pasirodo gimtajame mieste, kieme  už namo, vos ne kiekvieną kartą, kai apverčiame rąstgalį. Regis, nėra dviejų vienodų.

     Kai stuburiniai monstrai tai atsirasdavo, tai dingdavo, vabzdžiai ir toliau dauginosi ir klestėjo, pergalingai apgyvendindami kiekvieną pelkę, medį, dirvos lopinėlį. Mes kalbame apie  dinozaurų arba žinduolių epochą, bet nuo tada, kai į sausumą išlipo pirmasis gyvūnas, kiekvienas laikotarpis, objektyviai vertinant gyvybės istroiją, buvo ir vabzdžių epocha.Žemė be jų tiesiog neįsivaizduojama.

     Iš dalies mes žinome, dėl ko vabzdžiai taip skiriasi nuo kitų pirmųjų gyvūnų, kurie rūpinosi savo atžalomis, kaip ir dauguma jų įpėdinių, – paukščiai, ropliai ir žinduoliai, šie ir dabar parūpina maisto savo jaunikliams ir gina juos kovodami. Vabzdžiai, apskritai paėmus, atsisakė šių senų tradicijų ir perėjo prie šiuolaikiškesnio gyvenimo.