Sužeista Madagaskaro širdis

          Madagaskaras yra sala – pasaulyje ketvirta pagal dydį, daugiau kaip 585 000 km², ir vis dėlto tik sala. Nors kiekviena sala turi savitą biosferą, Madagaskaras (nuo Afrikos atskilęs maždaug prieš 165 mln. metų) yra išskirtinis: apie 90 %  jo augalijos ir gyvūnijos rūšių daugiau niekur pasaulyje nerasta. Nežemiški vaizdai su morkos formos baobabais, šmėkliškais lemūrais ir ištisais smailių uolų miškais priverstų žioptelėti iš nuostabos net pasaulį išvaikščiojusius keliautojus. Nepaisant reto, mistiško gamtos grožio, šalies gyventojų kasdienybę persmelkia neviltis. Didžiausia salos etninė grupė – malagasiai turi gražų fatalistinį posakį: Aleo maty rahampitso toy izay maty androany, t.y. „Geriau mirti rytoj negu šiandien.” Tipiškas madagaskarietis pragyvena maždaug už pustrečio lito per dieną.
         20 mln. šalies gyventojų populiacija, viena iš sparčiausiai augančių Afrikoje, per metus pagausėja 3 %, tad priešprieša tarp pasakiškai turtingos žemės ir skurstančių joje susispietusių gyventojų kasdien didėja. Todėl sunerimę ekologai įžvelgia grėsmę Madagaskaro biologinei įvairovei, ypač dėl malagasių taikomos lydiminės žemdirbystės, kai didžiuliai miško ruožai paleidžiami plėnimis, o paskui užsodinami ryžiais.