Upiniai unguriai (gentis Anguilla) – labai seniai gyvenančios žuvys. Jie pradėjo evoliucionuoti daugiau kaip prieš 50 mln. metų, išsiskirdami į 16 rūšių ir 3 porūšius. Dauguma migruojančių žuvų, kaip lašišos ir perpelės, yra anadrominiai migrantai: neršia gėlame vandenyje, o kai suauga, gyvena sūriame. Upiniai unguriai – vieni iš nedaugelio žuvų, kurios elgiasi atvirkščiai: neršia vandenynuose, o suaugėlių stadiją praleidžia ežeruose, upėse ir estuarijose. Tokios žuvys vadinamos katadrominiais migrantais. Apskritai ungurių patelės aptinkamos arčiau upių ir jų intakų aukštupių, o patinai lieka estuarijose – užtvindomose upių žiotyse, kur susilieja gėlas ir sūrus vanduo. Upėse unguriai gali praleisti ne vieną dešimtmetį prieš grįždami į vandenyną neršti, – paskui jie visi žūva. Niekam dar neteko savo akimis pamatyti neršiančių upinių ungurių, ir biologams atskleisti šių ungurių dauginimosi paslaptį yra beveik tas pats kaip surasti šventąjį Gralį.