Čia gimė JAV
NUOBODŽIOJE 95-osios tarpvalstijinės automagistralės atkarpoje, skendinčioje Vilmingtono (Wilmington), Delavero (Delaware) valstijoje, korporacijų biurų dangoraižių šešėliuose, viadukas eina per siaurą slėnį.
Vairuotojai, viaduku švilpdami į Vašingtoną pietuose arba Niujorką šiaurėje, gal šimtąjį kartą kirsdami slėnį vargu ar pastebi siaurą tarpeklį: nežymią raukšlę kraštovaizdyje, užpakalinio vaizdo veidrodėlyje šmėstelint ir išnykstant medžių viršūnėms. Jie nelabai numano čia esant mažytį pasaulėlį, o juo labiau kad jame slypi viena didingiausių Amerikos upių.
Be abejo, Brandivaino (Brandywine) upė – ne Misisipė, ne Koloradas ir ne Hadsonas. Ji nėra įkvėpusi jokių epinių romanų, išgraužusi didžių kanjonų, nėra nešusi savo vandenimis jokių garsių laivų. Žinoma, Brandivainu daugiausia galima plaukti tik baidare ar kanoja ir tavo nusviestas plokščias akmenukas lengvai nušokčiotų vandens paviršiumi į kitą krantą. Upė be intakų tęsiasi tik 32 km ir daug šimtmečių geografai
nesutarė, ar ji yra upė, ar tik upelis. Tačiau niekas negalėtų paneigti, kad per tuos šimtmečius ši nykštukinė tėkmė nuolatos save pranokdavo. Brandivainas kurstė mokslo ir technikos revoliucijas, aprūpino aukso karštliges ir karus, įkvėpė didžius tapytojus. Dumblinuose jo krantuose vyko mūšiai už jaunos nacijos išlikimą.
Šiandien Brandivainas vėl traukia dėmesį dėl žemės ruožo palei jį, kuris gal taps pamatu naujam nacionaliniam paminklui: 399-am Nacionalinių parkų sistemos padaliniui, pirmajam Delavero
valstijoje. Jei jo šalininkai nugalės, visa šalis galų gale atkreips dėmesį į Brandivainą ir į nepaprastai galingą mažos upės tėkmę Amerikos istorijoje.
