Naktiniai plėšrūnai

Jie kabo ant šaltų akmeninių majų šventyklos lubų lyg pūkuotų pilkų vaisių kekės ir raudonoje prožektorių šviesoje žvelgia žemyn auksu švytinčiomis akimis.

Šie aštriadančiai alkani šikšnosparniai turi ilgas kone permatomas lyg kiškių ausis ir raukšlėtus vilkiškus snukius su žeberklo formos lapu, echolokacijai naudojama membranine raukšle, ant nosies.

Geriausias Meksikos skraidančių žinduolių specialistas ir Meksike esančio Nacionalinio autonominio universiteto profesorius Rodrigo Medelinas (Rodrigo Medellín) pasakė, kad šie prie pat Kalakmulo (Calakmul) biosferos rezervato Jukatano (Yucatán) pusiasalyje gyvenantys paslaptingi šikšnosparniai poilsiauja ne tūkstančiais, kaip kai kurios kitos jų rūšys.

„Jie gyvena mažomis grupelėmis ir labai saugo vieni kitus.”

Mostelėjęs tinkleliu drugiams gaudyti R. Medelinas sučiupo vieną iš šešių šikšnosparnių. Apsimovęs odinę pirštinę jis suėmė gyvūną, kad galėtume apžiūrėti tankų vilnotą šikšnosparnio kailį, dėl kurio jis atrodo mielas ir pūkuotas, taip pat atsikišusį snukį ir aštrius dantis, kurie sudaro visai priešingą įspūdį. Protestuodama patelė
kaukšėjo nasrais. R. Medelinas švelniai atlenkė vieną jos sparnų ir atkreipė dėmesį į gale kyšantį šikšnosparnio nykštį. Jis ginkluotas ilgu kardo formos ir aštrumo nagu.

Plačiau skaitykite liepos mėnesio numeryje.