Neįsivaizduojama auka

Šiandien – Didysis penktadienis. Šiaurinėje Peru pakrantėje įsikūrusiame Huančakito (Huanchaquito) kaimelyje, negiliame kape tuščiame šiukšliname sklype guli vaiko palaikai. Du archeologijos studentai išsitiesia ant pilvų abiejose duobės pusėse ir imasi darbuotis mentelėmis.

Pirmiausia pasirodo vaiko kaukolės viršus su juodų plaukų kupeta. Padėję menteles ir pasiėmę teptukus, kasėjai atsargiai nubraukia birų smėlį nuo likusios kaukolės dalies ir pro šiurkščios medvilnės įkapes kyšančių pečių kaulų. Galiausiai išvystame prie vaiko prigludusius mažytės auksavilnės lamos palaikus.

Žvilgtelėjęs į kapą Nacionalinio Truchiljo (Trujillo) universiteto archeologijos profesorius Gabrielius Prieto (Gabriel Prieto) linkteli galva. „Devyniasdešimt penkta”, – praneša jis. Tai – aukų skaičius. Nuo masinės kapavietės kasinėjimų pradžios 2011 m. jis rado jau 95 palaikus. Liūdna statistika rodo, kad šioje ir netoliese esančioje kitoje aukojimo vietoje iš viso nužudyti 269 vaikai, kurių amžius – 5-14 metų, ir 3 suaugusieji. Visi
mirė daugiau nei prieš 500 metų tiksliai suplanuoto ritualinio aukojimo metu – greičiausiai pirmo tokio pasaulyje.

„Nesitikėjome nieko panašaus”, – purto galvą sumišęs G. Prieto. Bandydamas perprasti šiurpų atradimą Huančakite-Las Ljamase (Huanchaquito-Las Llamas), vaikų turintis archeologas šiuos žodžius kartoja tarsi mantrą.

Plačiau skaitykite vasario mėnesio numeryje.