Požeminis Borneo pasaulis
Vėlyvą tvankų balandžio rytą du liekni britų urvų tyrinėtojai Frenkas ir Kukis nusileido į glotnią drėgną šachtą po Borneo drėgnuoju atogrąžų mišku.
Ropodami pro senovinę paukščių išmatų krūvą ir sprausdamiesi per senų kaulų spalvos žvilgančių kolonų galeriją jie tikėjosi įeiti į istoriją. Giliai Klervoterio (Clearwater) urvų sistemoje speleologai pasiekė Vėjų urvą, kur ketino ieškoti praėjimo į Lenktynininko (Racer) urvą, priklausantį Lenktynininko-Velykų (Racer-Easter) sistemai.
Jei paaiškėtų, kad šiedvi sistemos sujungtos, jos sudarytų vadinamąją supersistemą – vieną ilgiausių požeminių labirintų visoje planetoje. Rangantis vis giliau, gręžiant glotnią uolieną ir kalant į ją kaiščius, prie kurių tvirtinami alpinizmo lynai, atrodė, kad porai sekasi visai neblogai.
Jie žinojo, kad Klervoteris driekiasi 226 km ir kad kai kuriomis jo tuštymėmis srūva neramios upės, o Lenktynininko-Velykų sistemoje esama tokių milžiniškų ertmių, kad jose nesunkiai tilptų keleivinis lėktuvas ir dar liktų nemažai vietos. Kitaip sakant, šiame Malaizijos regione po Mulu Kalno (Gunung Mulu) nacionaliniu parku vyraujantis kalkakmenis suvarpytas kone didžiausių urvų, plačiausių tunelių ir labiausiai pritrenkiančių
tuštymių visame pasaulyje.
Jei esate tyrinėtojas, kuriam patinka šliaužioti drėgnoje karštoje tamsoje siekiant atrasti dar daugiau drėgnos karštos tamsos, tai Borneo yra jūsų svajonių šalis ir pramogų parkas drauge sudėjus.
Dabar įsivaizduokite purve išsivoliojusius ir besišypsančius Frenką ir Kukį, kurie tuoj sujungs dvi urvų sistemas į vieną milžinišką darinį. Jūsų tai nežavi? Na, bent jau speleologai dėl to pametę galvas. Be to, tokie sujungimai itin reti. Dažniausiai mažai kam pažįstamame požemių tyrinėjimo pasaulyje, kurį reglamentuoja tarptautinės organizacijos tokiais pavadinimais kaip „Ilgiausias, didžiausias ir giliausias komitetas”, toks atradimas labai svarbus.
Plačiau skaitykite kovo mėnesio numeryje.