Grėsminga gelmė
Ekologo išsilavinimą turintis Sergejus Zimovas nusviedė gauruotojo mamuto kaulą į krūvą. Jis tupėjo purve didžiulio byrančios žemės skardžio paunksmėje prie vėsios plačios Kolymos upės. Rytų Sibire toli į šiaurę nuo Šiaurės poliaračio viešpatavo vasara. Toje Rusijos vietoje Aliaska arčiau nei Maskva. Kiek aprėpė akys, nebuvo matyti nė lopinėlio sniego. Tačiau prie šio skardžio, praminto Duvanyj Jaru, Kolyma pragraužė dirvožemį ir atskleidė, kas slypi po paviršiumi: sušalusios žemės sluoksnis, kelių šimtų metrų gelmę siekiantis ir sparčiai šylantis įšalas.
Į paplūdimį, kuriame klimpo S. Zimovo batai, byrėjo šakelės, kitos augalinės medžiagos ir ledynmečio gyvūnų liekanos: bizonų žandikauliai, arklių šlaunikauliai, mamutų kaulai. „Duvanyj Jaras man labai patinka, – pasakė jis traukdamas iš purvo fosilijas. – Jis kaip knyga. Kiekvienas puslapis pasakoja gamtos istoriją.”
23 mln. kv. km plote mūsų planetos viršūnėje klimato kaita rašo naują skyrių. Arktinis amžinasis įšalas tirpsta ne pamažu,kaip kadaise prognozavo mokslininkai. Geologine prasme jis tirpsta kone per naktį. Dirvožemiui,
tokiam kaip Duvanyj Jare, minkštėjant ir smengant, išsilaisvina tūkstantmečiams sušalusioje žemėje įkalinti senovės gyvūnijos ir augalijos pėdsakai ir… daugybė anglies. Patekdama į atmosferą metano arba anglies dioksido forma anglis paspartins klimato kaitą, nors žmonės ir stengiasi pažaboti iškastinio kuro emisijas.
Nedaugelis supranta šią grėsmę geriau už S. Zimovą. Dirbdamas sukiužusioje mokslinių tyrimų stotyje Čerskio aukso gavybos bazėje maždaug už 3 valandų kelio greitaeigiu kateriu nuo Duvanyj Jaro jis jau ne vieną dešimtmetį gliaudo šylančios Arkties paslaptis.
Dabar nauji atradimai leidžia manyti, kad planetai kaistant anglis išsilaisvins sparčiau. Kadangi Arktis šyla netikėtai greitai ir atlydžio vanduo juda poliariniu reljefu, mokslininkai mano, kad Žemės vidutinei temperatūrai pakilus 1 °C, iš amžinojo įšalo gali ištrūkti tiek anglies, kiek dabar išskiriama 4-6 metus deginant akmens anglis, naftą ir gamtines dujas. Tai maždaug 2-3 kartus daugiau nei mokslininkai manė prieš kelerius metus. Jei neapribosime iškastinio kuro vartojimo, po kelių dešimtmečių amžinasis įšalas gali išskirti tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiek dabar jų išskiria didžiausia pasaulyje teršėja Kinija.
Plačiau skaitykite rugsėjo mėnesio numeryje.
