Žvilgsniai į ledą
Vasaros vakaras toks šiltas, kad kariai gali sėdėti lauke be marškinių. Vienas groja gitara, kitas skaito. Nors „Nordo” stotimi vadinamas Danijos karinis postas šiaurės rytų Grenlandijoje yra smarkiai nutolęs – iki Šiaurės ašigalio lieka 925 km, – stotyje visi atsipalaidavę lyg per atostogas. Tolumoje dūzgia generatorius, retkarčiais suloja du Grenlandijos šunys. Arkties danguje ratu sukasi saulė.
Šios bazės kasdienė veikla daugiausia mokslinė. Arktis šyla greičiau nei kitos Žemės vietos, o klimato kaitos poveikį tiriantiems specialistams ši tolima, apytiksliai 82° šiaurės platumoje ir didžiausiame pasaulio nacionaliniame parke esanti, bet pasiekiama, nes turi kilimo ir tūpimo taką, stotis yra privalumas. Neperdėsiu sakydama, kad visa, kas čia vyksta, daro poveikį visai Žemei: Arktis yra pasaulinės vėsinimo sistemos dalis, o kai dėl kylančios temperatūros greičiau tirpsta vandens paviršių dengiantis ledas, ši sistema sutrinka. Tad stotis – puiki vieta tyrėjams, atvykstantiems iš viso pasaulio rinkti duomenų apie ledą, vandenyną ir atmosferą, kad būtų galima išmatuoti per tam tikrą laiką įvykusius pokyčius; iš šių duomenų mokslininkai tikisi nustatyti, kas laukia mūsų planetos.
Nedaug rasite vietų, kur galėtumėte pabusti dideliame gultų miegamajame, išgerti kavos ir išeiti į vienas atšiauriausių vietų pasaulyje: baltoji tamsa, stingdantis šaltis, rūkas ir ištisus mėnesius trunkanti žiemos tamsa čia – įprasti reiškiniai. Pavasarį temperatūra retkarčiais gali kristi žemiau -34 °C, o vasarą pučiantis vėjas sukelia tokius dulkių šuorus, kad net girgžda tarp dantų.
„Nordo” stotis turi ir politinę paskirtį, tad ją saugo kariai. Danija šiame regione turi tarptautiniu mastu pripažintą suvereniteto teisę, bet, siekiant ją išlaikyti, privalo nuolat ten būti. Šeši čia gyvenantys specialistai (visi Danijos kariuomenės kariai ir beveik visada vyrai) į „Nordo” stotį buvo paskirti 26 mėnesiams.
Plačiau skaitykite rugsėjo mėnesio numeryje.
