Iškišę galvas iš urvo du mažyčiai baltojo lokio jaunikliai stebi snieguotą Arkties kraštovaizdį. Tylą drumsčia tik negarsus jų inkštimas, kviečiantis mamą kuo greičiau išlįsti iš migio.
Jie susijaudinę stebi, kaip į lauką išsirepečkoja gerokai didesnė mama. Patelė atsistoja ant galinių kojų, iškildama virš dvynukų lyg kalnas. Ji stebi horizontą, ieškodama galimo pavojaus. Jaunikliai dar nežino, kad Arktis gali būti grėsminga, nors suaugę baltieji lokiai – didžiausi sausumos plėšrūnai Žemėje – čia ir neturi natūralių priešų. Tačiau jie puikiai supranta, kad mamos urgztelėjimas reiškia, jog saugu išlįsti iš eskimų trobelę primenančio žiemos guolio.
Plačiau skaitykite vasario numeryje.