Kai gyventi per karšta
2003 m. vasarą virš vakarų ir centrinės Europos nusistovėjo aukšto atmosferos slėgio sritis. Virš Viduržemio jūros įkaitusi didžiulė sūkuriuojanti oro masė net kelias savaites neprileido vėsesnio oro srovių nuo Atlanto vandenyno. Prancūzijoje temperatūra vis kilo ir aštuonias dienas siekė net 40 °C.
Karščiui stiprėjant ėmė mirti žmonės. Tuo metu daug gydytojų ir greitosios pagalbos darbuotojų buvo išvykę kasmetinių atostogų, todėl netrukus ligoninės pritrūko rankų. Morguose ėmė kauptis kūnai, pagalbon teko pasitelkti sunkvežimius-šaldytuvus ir maisto šaldiklius.
Policijos buvo prašoma išlaužti duris, „už kurių gulėdavo lavonai,- prisimena Prancūzijos skubiosios pagalbos gydytojų asociacijos prezidentas Patrikas Pelu (Patrick Pelloux).- Situacija buvo siaubinga”.
Galiausiai Prancūzija šiai karščio bangai priskyrė 15 tūkst. mirčių. Italijoje padėtis buvo dar prastesnė: čia mirė kone 20 tūkst. gyventojų. Visame žemyne gyvybės neteko daugiau kaip 70 tūkst. žmonių. Kaip mokslininkai vėliau nustatė, ši per paskutinius 500 metų karščiausia vasara Europoje buvo akivaizdžiai susijusi su klimato kaita.