Žmonijos dėmesys mažiesiems kūnams (astronomų žodyne tai – visi aplink Saulę skriejantys natūralūs objektai, kurie nėra planetos, nykštukinės planetos ar planetų palydovai) mus lydi nuo tada, kai pirmąsyk pakėlėme akis į dangų. Tūkstantmečiais įvairios pasaulio kultūros stebėjo danguje matomas kometas bei meteorus ir laikė juos svarbiais pranašingais ženklais. Lankydami asteroidus mokslininkai tikisi išsiaiškinti, kaip žemės paviršius tapo gyvybės oaze, nors planeta susiformavo taip arti saulės.
Saulės sistemos paveikslas, kurį įpratome matyti mokydamiesi mokykloje, atrodo logiškas. Bet astronomai ir planetų mokslininkai ne vieną dešimtmetį įtarė, kad kažko trūksta, nes iš pažiūros labai sunku paaiškinti, kaip Uranas ir Neptūnas galėjo susiformuoti dabartinėse orbitose. Taip pat atrodo, kad mūsų kosminei gimtinei trūksta planetų, būdingų daugeliui kitų žvaigždžių sistemų. Be to, 2021 m. Žemė vis dar yra vienintelė mums žinoma planeta, kurioje radosi gyvybė.
Tad kaipgi atsirado Saulės sistema ir jos gyventojai?