Artėjanti vandens krizė
Vienos galingiausių pasaulio upių Indo srovę nuolat maitina pavasarį ir vasarą tirpstantys Himalajų ir gretimų kalnų ledynai. Šios upės baseine gyvena apie 270 mln. žmonių. Šylant klimatui, mažėja ledynų, todėl maždaug 2050 m. upės srovė pradės silpnėti. Milijonams žmonių kils grėsmė, o nesutarimai tarp Indijos, Pakistano ir Kinijos greičiausiai paaštrės.
Netoli Kailaso kalno (Kangrinboqe Mount) Tibete išteka keturios didelės upės, vingiuojančios per Himalajus į rytus, vakarus, taip pat jūros link lyg praamžės vandens deivės rankos. Šios upės sukūrė civilizacijas ir tautas: Tibetą, Pakistaną, Šiaurės Indiją, Nepalą ir Bangladešą. Jų vandenį nuo seno naudoja daugybė žemupyje gyvenančių žmonių. Upių srovę gaivina du šaltiniai: musoninės liūtys ir ledynų tirpsmas. Tačiau tūkstančius metų nuo dievų valios priklausę reiškiniai dabar pateko į žmonių rankas.
Himalajų rytuose ištekančias upes, tokias kaip Brahmaputrą, daugiausia maitina musoninės vasaros liūtys – dėl šylančio klimato atmosferoje randantis daugiau drėgmės, jų srovė gali gerokai sustiprėti. Tačiau didžioji dalis į vakarus nuo Kailaso kalno tekančio Indo vandens atbėga iš Himalajų sniegynų ir ledynų – Karakorumo ir Hindukušo. Ledynai prilygsta vandens bokštams: žiemą aukštai kalnuose iškritęs sniegas virsta ledu, o pavasarį ir vasarą šios sankaupos tirpsta. Tokiu būdu susidaro nuolatinė žmones ir ekosistemas maitinanti tėkmė. Nuo Indo priklauso žemupyje plytinčiose Pakistano ir Šiaurės Indijos lygumose įrengta didžiausia pasaulyje
drėkinamosios žemdirbystės sistema. Vandenį jai plukdantys ledynai lemia 270 mln. žmonių gyvenimą.
Dabar dauguma ledynų mąžta, todėl iš pradžių Indo srovė sustiprės. Jei temperatūra kils, kaip numatyta, ir ledynai toliau tirps, daugiausia vandens Indas plukdys 2050 metais. Po to tėkmė pradės silpnėti.
Plačiau skaitykite liepos mėnesio numeryje.
