Kodėl laukia pragaištis?

„Baigiasi neeilinė JAV istorijos diena”, – 1970 m. balandžio 22 d. per CBS vakaro žinių laidą pareiškė Volteris Kronkaitas (Walter Cronkite). Pirmą kartą minėdami Žemės dieną į gatves išėjo maždaug 20 mln. žmonių – kas dešimtas amerikietis. Minia buvo gerokai didesnė, nei tikėjosi šią progą sumanęs JAV senatorius Geilordas Nelsonas (Gaylord Nelson). Nerimą dėl aplinkos dalyviai išreiškė džiugiai ir neretai išskirtinai. Jie dainavo, šoko, movėsi dujokaukes ir rinko šiukšles. Niujorke Logano tarptautiniame oro uoste, buvo suvaidinta masinė mirtis. Filadelfijoje – pasirašyta didžiulio formato visų rūšių „Nepriklausomybės deklaracija”.

„Žemės diena pasiekė būtent tai, ko vyliausi, – vėliau kalbėjo demokratas iš Viskonsino valstijos G. Nelsonas. – Tai buvo išties stulbinantis visuomeninis sprogimas.”

Gimiau dar prieš pirmąją Žemės dieną ir nors nepamenu dalyvavusi šventiniuose renginiuose, ta „neeilinė” akimirka neabejotinai padarė man poveikį su visomis suvaidintomis mirtimis ir deklaracijomis. XX a. aštuntąjį dešimtmetį protestavau lietuje, bandžiau įtikinti bendraklasius rūšiuoti gaiviųjų gėrimų skardines, mūvėjau platėjančias kelnes su didžiulėmis violetinėmis gėlėmis ir nerimavau dėl planetos ateities.

Suaugusi tapau žurnaliste ir ėmiau rašyti apie aplinką. Tam tikra prasme, jaunatviškus rūpesčius paverčiau profesija. Keliavau į Amazonę rašyti apie miškų kirtimą, į Naująją Zelandiją savo akimis pamatyti invazinių
rūšių poveikį ir į Grenlandiją pažiūrėti, kaip mokslininkai ima tirpstančio ledyno mėginius. Susilaukiau vaikų. Didžiavausi, kai jie įstojo į mokyklos aplinkosaugos klubą, ir vis pasakojau (gal net kiek per dažnai), kaip mokyklos valgykloje iš šiukšliadėžių traukdavau rūšiuojamas atliekas.

Dabar gyvenu Naujojoje Anglijoje, kur balandžio 22-oji dažniausiai būna nuostabi. Medžiai pasidabina pumpurais, ima kurkti varlės, febai suka lizdus. Kasmet per Žemės dieną stengiuosi išeiti pasivaikščioti į miškus prie namų. Ieškau buožgalvių ir žaviuosi pavasario laikinumu. Ir kasmet vis labiau jaudinuosi dėl planetos ateities.

Plačiau skaitykite balandžio mėnesio numeryje.