Saugomos jūros pasaulio pakrašty
Pačiame Argentinai priklausančios Ugnies Žemės gale esanti Tetidės įlanka – kone piečiausias Amerikos žemyno taškas.
Žmonės ten pasirodo nedažnai. „Tai labai prasta vieta laivybai”, – 1768 m. rašė kapitonas Džeimsas Kukas (James Cook). Savo dienoraštyje jis įspėjo būsimus jūrų keliautojus laikytis atokiau nuo jūrinių dumblių. Vėsią apsiniaukusią 2018 m. vasario dieną iš laivo „Hanse Explorer” nuleidome pripučiamą valtį ir ja per Tetidės
(Thetis) įlanką numanevravome kranto link vengdami storo rudadumblių sluoksnio ir per atoslūgį ryškėjančių smėlio seklumų.
Vadovavau Nacionalinės geografijos draugijos Nepaliestų jūrų ekspedicijai, kurią surengėme drauge su Argentinos vyriausybe, Ugnies Žemės (Tierra del Fuego) regionine valdžia ir Patagonijos jūrų išsaugojimo forumu. Kartu su manimi plaukė senas draugas ir kolega Klaudijus Kampanja (Claudio Campagna), 2004 m. tapęs vienu iš šio forumo steigėjų ir paskyręs savo gyvenimą Argentinos jūrinių žinduolių tyrimams bei apsaugai. Ketinome surinkti mokslinės informacijos ir sukurti filmą, kurie padėtų pakloti pamatus naujam saugomam jūrų rezervatui Argentinos vandenyse.
Tokių rezervatų (jūrinių nacionalinių parkų) steigimas yra svarbiausias mano gyvenimo tikslas. Per pastarąjį dešimtmetį mūsų Nepaliestų jūrų komanda drauge su vietos bendraminčiais padėjo valstybių valdžios institucijoms apsaugoti daugiau kaip 5 mln. km2 vandenyno nuo žvejybos ir kitų grėsmių. Per ekspedicijas nardome visame pasaulyje nuo koralinių rifų salų bekraščiame Ramiajame vandenyne iki apledijusių Arkties salynų.
Ekspedicija į Ugnies Žemės galą man buvo išskirtinai svarbi. Ne tik dėl to, ką galime ten pasiekti, bet ir dėl asmeninio ryšio su ta vieta.
Plačiau skaitykite liepos mėnesio numeryje.
