Kas ten?
Saros Siger (Sara Seager) kabinetas 17-ame Masačusetso technologijų instituto pastato aukšte yra, ko gero, arčiausiai kosmoso visame Kembridže. Pro langą matyti Bostono centras kitapus Čarlzo (Charles) upės, o kita kryptimi – Fenvėjaus (Fenway) parkas. Tačiau savo kabinete ji regi visą Paukščių Taką ir tolimesnes erdves.
47-erių S. Siger yra astrofizikė. Jos specializacija – egzoplanetos. Tai yra visos planetos Visatoje, išskyrus tas, kurios sukasi aplink Saulę. Ant rašomosios lentos ji užrašė lygtį, kurią sugalvojo norėdama įvertinti tikimybę aptikti gyvybę vienoje iš tų tolimų planetų. Po kita lenta, kurioje prirašyta daugiau lygčių, guli įvairūs suvenyrai, tarp kurių yra buteliukas su žvilgančiomis juodomis šukėmis.
„Tai uoliena, kurią išlydėme.”
S. Siger kalba trumpomis aiškiomis frazėmis. Jos rudos akys žvelgia skvarbiai ir nepaleidžia pašnekovo. Moteris aiškina, kad tam tikros planetos, vadinamosios karštos superžemės, skrieja taip arti savo žvaigždžių, kad jose metai trunka vos vieną dieną. „Tos planetos tokios karštos, kad ten greičiausiai tyvuliuoja milžiniški lavos ežerai”, – pasakoja ji. Todėl jos kabinete ir stovi buteliukas su išlydyta uoliena.
„Norėjome patikrinti lavos skaistį.”
Plačiau skaitykite kovo mėnesio numeryje.
