Nacionalinis simbolis ar… kenkėjas?
Kengūra ir jos jauniklis liuoksi Meino gatve skabyti mažame lopinėlyje prie degalinės augančios žolės.
Keistame Naujojo Pietų Velso (New South Wales) opalo kasyklų miestelyje Vait Klifse (White Cliffs) vėsus pavasario vakaras. Vietos gyventojai tarsi hobitai slepiasi vėdinamose angose. Perdžiūvusioje žemėje žioji tūkstančiai kasyklų šachtų. Tačiau labiausiai stebina dvi didžiosios pilkosios kengūros.
„Šiame miestelyje dar niekada nemačiau kengūrų, gal jas kas nors augina”, – sako penkis dešimtmečius kengūras tiriantis universiteto ekologas Džordžas Vilsonas (George Wilson).
Turistai spokso, vaikai džiūgauja. Atėjus vakarui, šie australų mylimi gyvūnai palieka miestą. Šiek tiek vėliau vietos užeigoje vienas vyrukas paskutinį kartą gurkšteli alaus, apmoka sąskaitą, sėda į baltą sunkvežimį su iš galo pritvirtintais kabliais ir nuvažiuoja. Šį vakarą jis planuoja nušauti kuo daugiau kengūrų.
Australijos santykis su savo simboliu sudėtingas. Kengūros – vienos lengviausiai atpažįstamų ir charizmatiškiausių rūšių pasaulyje, nes jos yra tikras gyvas unikalios šio žemyno biologinės įvairovės ženklas. Šie nuostabūs ir žaviai komiški žinduoliai – vieninteliai dideli gyvūnai, galintys šokuoti – yra evoliucijos stebuklas.
Australai akivaizdžiai didžiuojasi kengūromis. Jos tampa filmų, televizijos laidų, eilėraščių ir vaikiškų knygų herojais. Jų atvaizdai puošia Australijos banknotus, herbą, keleivinių oro linijų lėktuvus, laivus, olimpines emblemas ir sportininkų uniformas. Visam pasauliui šie ilgakojai stambiauodegiai žvitriaausiai gyvūnai simbolizuoja pačią šalį – Australija yra kengūros, o kengūros yra Australija. Galbūt pasaulyje daugiau nėra kitų taip glaudžiai tarpusavyje susijusių gyvūno ir šalies.
Tačiau oficialūs Australijos institucijų pateikti duomenys rodo, kad šioje šalyje kengūros daugiau nei dvigubai viršija žmonių skaičių, o dauguma australų jas laiko kenkėjais. Anot gyvulius auginančių ūkininkų, preliminariai 50 mln. šalyje esančių kengūrų niokoja jų pasėlius ir varžosi su naminiais gyvuliais dėl nepakankamų žolės ir vandens išteklių.
Plačiau skaitykite vasario mėnesio numeryje.
