Nuodijama Afrika

Du liūtų patinai jau ne pirmą savaitę pjovė galvijus ir ožkas. Masajų piemenims Kenijos Osevano (Osewan) regione to jau buvo gana.

Išspręskite šią problemą iki Kalėdų, pasakė masajai Kenijos gyvūnijos tarnybai praėjusių metų gruodžio pabaigoje, antraip išspręsime ją patys. „Mes mokame žudyti liūtus”, – pareiškė vienas jaunas masajų karys svahilių kalba per audringą bendruomenės susirinkimą. Jis turėjo omenyje ne tik ietis, kurias nešiojasi visi masajai, bet ir nuodus, kurių vis dažniau griebiasi gyvulių augintojai, manantys, kad liūtai yra ne gyvūnijos tarnybos saugomas nacionalinis simbolis, o grėsmė jų pragyvenimo šaltiniui.

Vyresnysis Kenijos gyvūnijos tarnybos sergėtojas Kenetas Olė Našu (Kenneth Ole Nashuu) nutarė, kad geriausia būtų perkelti liūtus iš Osevano, esančio į šiaurę nuo Amboselio nacionalinio parko (Amboseli National Park), kur plėšrūnai susidūrė su besiganančiais naminiais gyvuliais, į gretimą Vakarų Cavo nacionalinį parką (Tsavo West National Park). Tačiau pirmiausia juos reikėjo užmigdyti.

Kūčių vakarą prie K. Olės Našu ir kitų parko prižiūrėtojų prisidėjo Lukas Mamajus (Luke Maamai) iš gamtosaugos organizacijos „Lion Guardians”. Jie sulipo į „Land Cruiser” visureigį, nuvažiavo į miško proskyną ir ten sustojo. Šviečiant dideliam ryškiam mėnuliui išjungę automobilio šviesas ėmė laukti dviejų brolių plėšrūnų.

Plačiau skaitykite rugpjūčio mėnesio numeryje.