Žmogiški paukščiai

Kartais per vešlų Mgenio upės paukščių parko (Umgeni River Bird Park) paukštyną nuskamba šildantis vokalistės balsas. Kas ta primadona? Papūga, vardu Moli. Mėlynkaktė amazonė dainuoti gamą išmoko iš buvusios savininkės. Į šį Durbane (Durban), Pietų Afrikos Respublikoje, esantį zoologijos sodą ir veisimo centrą daugumą paukščių atidavė žmonės, supratę, kad nėra pasirengę auginti didelį, daug priežiūros reikalaujantį sparnuotį. Papūgos ne tik triukšmingos ir linkusios daryti netvarką. Kai kurios jų sumanumu nenusileidžia trejų metų amžiaus vaikams, o dalis nugyvena net 80 metų.

Vis dėlto kai kuriems asmenims, kuriuos gamtosaugos ekologas Stiuartas Marsdenas (Stuart Marsden) vadina „paukščių pasaulio žmonėmis”, sunku atsispirti norui auginti papūgas. Itin bendruomeniški ir protingi paukščiai užmezga su savo šeimininkais prasmingus stiprius ryšius. O kur dar gebėjimas pamėgdžioti žmogaus balsą? Nenuostabu, kad papūgos yra, ko gero, populiariausi namuose auginami paukščiai visame pasaulyje.

Tačiau tam tikrais atvejais toks populiarumas joms kenkia. Nepaisant visame pasaulyje paplitusių veisimo programų, daugelis papūgų vis dar nelegaliai gaudomos laukinėje gamtoje. Viena iš priežasčių yra ta, kad papūgas į savo asortimentą įtraukė organizuoto nusikalstamumo grupuotės, uždirbančios milijardus JAV dolerių iš kitų gyvūnų, kaip antai dramblių ir raganosių, kontrabandos. Pavyzdžiui, už palminį kakadu juodojoje rinkoje galima gauti net 30 tūkst. JAV dolerių. Nelegali prekyba papūgomis klesti Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, o jai pažaboti skirti įstatymai dažnai būna negriežti arba sunkiai vykdomi.

Plačiau skaitykite birželio mėnesio numeryje.