Rezervatas pavojuje
Transportinis lėktuvas atitrūko nuo pakilimo aikštelės žvyro, lėtai apsisuko virš Kaktoviko (Kaktovik) gyvenvietės ir netrukus priminė virš rudos tundros – ko gero, daugiausia ginčų sukėlusios JAV teritorijos – pakibusį geltoną tašką.
Daugybę tūkstančių metų Arkties nacionalinio gamtos rezervato pakrantės lyguma buvo šiaurinių elnių ir migruojančių paukščių vasaros, o baltųjų lokių – žiemojimo buveinė ir Aliaskos vietos gyventojų medžioklės plotai. Taip pat gali būti, kad šiame rezervate slypi
apie 7,7 mlrd. barelių naftos, todėl kyla daug problemų.
7,8 mln. hektarų dydžio rezervatas Kongreso nutarimu buvo įkurtas 1980 m., o po mažiau nei dešimtmečio Ameriką užklupo antroji naftos krizė. Tad įstatymų leidėjai nesiryžo spręsti pakrantės lygumoje plytinčios 607 000 ha pločio teritorijos, kurioje gali būti naftos, likimo. Kova dėl šios vietos tęsiasi.
„Kai pirmą kartą atvykau į rezervatą aštuntojo dešimtmečio pradžioje, tai buvo nepaliestas kraštas, – sako į pensiją išėjęs Žuvų ir medžiojamų paukščių bei žvėrių Aliaskos departamento biologas lakūnas Petas Valkenburgas (Pat Valkenburg), – dabar kaskart, kai apie rezervatą parašo spauda, suplūsta vis daugiau žmonių.”
Su P. Valkenburgu skridau 2005 m., o spauda pastaruoju metu daug rašė apie rezervatą. Po beveik 40 metų ir daugiau nei dešimties nepavykusių respublikonų bandymų šioje teritorijoje leisti naftos žvalgybą, Aliaskos senatorei Lizai Murkovski (Lisa Murkowski) pavyko į mokesčių įstatymą, kurį jos partija priėmė praėjusiais metais, prakišti nuostatą apie gręžimą.
Plačiau skaitykite birželio mėnesio numeryje.
