Plastikas

Jei plastikiniai daiktai būtų buvę gaminami jau tuo metu, kai piligrimai išplaukė išAnglijoje esančio Plimuto (Plymouth) uosto į Šiaurės Ameriką ir laivo „Mayflower” triumai būtų buvę prikrauti plastikinių vandens butelių bei maisto pakuočių, tikėtina, kad po keturių šimtmečių tos plastikinės šiukšlės vis dar mėtytųsi mūsų aplinkoje.

Jei tie piligrimai būtų elgęsi kaip daugelis šiuolaikinių žmonių, jie būtų paprasčiausiai išmetę tuščius butelius ir pakuotes per bortą. Atlanto vandenyno bangos ir saulės šviesa būtų susmulkinusi tą plastiką į mažyčius gabalėlius, kurie tikriausiai iki šiol plaukiotų pasaulio vandenynuose nešiodami juose esančius toksinus ir sugerdami naujus, laukdami, kol juos praris kuri nors nelaiminga žuvis arba austrė ir galbūt galiausiai suvalgys vienas iš mūsų.

Neseniai keliaudama traukiniu į Plimutą palei pietinę Anglijos pakrantę pamaniau, jog turėtume būti dėkingi, kad piligrimai neturėjo plastiko. Važiavau susitikti su žmogumi, kuris padės man suprasti, kiek košės prisivirėme su plastiku, ypač vandenynuose.

Kadangi plastikas buvo išrastas tik XIX a. pabaigoje, o jo gamyba įsibėgėjo maždaug 1950 m., kol kas šios medžiagos yra vos 8,3 mlrd. tonų. Iš jų daugiau kaip 6,3 mlrd. tonų jau tapo atliekomis. O iš tų atliekų net 5,7 mlrd. tonų taip ir nepasiekė perdirbamų medžiagų konteinerių. 2017 m. apskaičiavę šį kiekį mokslininkai liko sukrėsti. Niekas nežino, kiek neperdirbtų plastikinių atliekų atsiduria vandenyne – paskutiniame Žemės nuotekų griovyje. 2015 m. Džordžijos universiteto inžinerijos profesorė Džena Džambek (Jenna Jambeck) sulaukė daug dėmesio paskelbusi apytikrį vertinimą: vien iš pakrančių regionų į vandenynus kasmet išplaunama 4,8-12,7 mln. tonų. Ji su kolegomis tvirtina, kad dauguma šių atliekų patenka ne iš laivų, o nerūpestingai išmetama sausumoje arba upėse, daugiausia Azijoje. Paskui atliekos nupučiamos arba išplaunamos į vandenyną. Dž. Džambek siūlo įsivaizduoti, kad viso pasaulio pakrantėse kas metrą guli po 15 plastikinių pirkinių maišelių su plastikinėmis šiukšlėmis. Tai būtų maždaug 8 mln. tonų – vidutinis įvertis, kiek plastikinių atliekų kasmet patenka į vandenyną. Neaišku, per kiek laiko tas plastikas visiškai suirs į sudedamąsias molekules. Vieni sako, kad per 450 metų, kiti – kad niekada.

Plačiau skaitykite birželio mėnesio numeryje.