Kodėl svarbu skiepytis

„Eikite, aplankykite tą mergaitę, – pasakė Samiras Saha (Samir Saha). – Tiesiog pabūkite su ja. Galbūt ten
rasite ir brolį su sese, kurių gyvenimas taip pat pasikeitė visiems laikams. Štai dėl ko taip svarbu skiepytis, – priminė jis. – Norime, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau, o gal ir visai neliktų. Kad taip nenutiktų jokiam kitam vaikui.”

Bangladešo sostinėje Dakoje (Dhaka) buvo ką tik išaušę. Susimąstęs S. Saha sėdėjo ant užpakalinės automobilio sėdynės. Uniformuotas vairuotojas „Toyota” laviravo per triukšmingą maršrutinių autobusiukų, motociklų, rikšų, sunkvežimių ir keleiviais apkibusių išklerusių autobusų jūrą. „Mums pavyko išgelbėti gyvybę, bet nepajėgėme… – sakinys liko neužbaigtas. – Viską pamatysite pati ir suprasite.”

S. Saha yra mikrobiologas, tarptautiniu mastu pripažintas dėl pneumokokais vadinamų bakterijų tyrimų. Jo įsteigta laboratorija įsispraudusi didžiausios Bangladešo vaikų ligoninės „Dhaka Shishu” kampe. Einant koridoriumi atvirose palatose matyti eilės lovų. Lankymo valandomis atrodo, kad jose guli ne tik sergantys vaikai, bet ir rūpestingi artimieji. Laboratorijoje baltus švarkus vilkintys vyrai ir moterys per dienas kruopščiai tiria pneumokokų ląsteles.

Šiuolaikiniame pasaulyje pneumokokinių bakterijų pilna: jos lengvai plinta čiaudint ir liečiantis, gali nesukeldamos jokių simptomų tūnoti stiprią imuninę sistemą turinčių žmonių nosies ertmėje. Bet gynybai nusilpus pneumokokai gali imti migruoti, daugintis ir sukelti gyvybei pavojingas užkrečiamąsias ligas. Ypač pažeidžiami mažamečiai vaikai.

Plačiau skaitykite lapkričio mėnesio numeryje.