Bauginančios ar mielos?

Saulėlydžiui nutvieskus Rytų Australijos mišką, kartu su tūkstančiais kitų kolonijos šikšnosparnių ieškoti maisto į dangų pakyla pilkoji skraidančioji lapė. Beplunksniais metro pločio sparnais patelė nusklendžia apie keliasdešimt kilometrų. Kartais ji nusileidžia išsiurbti nektaro iš medžių žiedų. Lapė skrenda atsargiai, nes kartu nešasi ką tik gimusį jauniklį.

Jiems skrodžiant tamsų dangų, mažylis ramiai žinda įsikibęs į motinos pilvą.

Motinai pasisotinus, ateina laikas nusnausti. Ji grįžta į medžių lapijoje įsikūrusią koloniją, pakimba ant šakos, jaukiai sparnais apglėbia jauniklį ir jiedu užmiega.

Šikšnosparniai dažnai vaizduojami kaip baisūs gyvūnai. Tačiau jie turi ir švelniąją pusę. Daugumos rūšių šikšnosparniai, kaip ir pilkosios skraidančiosios lapės, yra puikūs tėvai. „Šie gyvūnai labai atsidavę jaunikliams”, – sako biologė Lesė Hol (Les Hall). Pilkųjų skraidančiųjų lapių patelės labai rūpinasi savo atžalomis, o mažylius saugo visa kolonija.

Plačiau skaityk spalio mėnesio numeryje.