Priklausomos smegenys

Patrikas Perotis (Patrick Perotti) tik pasišaipė, kai motina papasakojo apie gydytoją, padedantį atsisakyti priklausomybės nuo narkotikų elektromagnetinėmis bangomis. „Pamaniau, kad jis paprasčiausias sukčius”, – sako P. Perotis.

38-erių P. Perotis gyvena Genujoje (Genoa), Italijoje. Dar būdamas 17-os turtingas jaunuolis pamėgo vakarėlius ir ėmė uostyti kokainą. Šis pomėgis pamažu peraugo į kasdienį įprotį, o vėliau tapo nežabotu potraukiu. Vyras įsimylėjo, susilaukė sūnaus ir atidarė restoraną. Slegiama jo priklausomybės šeima iširo, o verslas žlugo.

P. Perotis tris mėnesius praleido reabilitacijos klinikoje, bet išėjęs vos po pusantros paros palūžo. Vėliau aštuonis mėnesius gydėsi pagal kitą programą, bet grįžęs namo dar tą pačią dieną susitiko su narkotikų prekeiviu ir vėl pasidavė pagundai. „Ėmiau vartoti kokainą aistringai, – pasakoja jis. – Mane apėmė paranoja, manija, pamišimas. Nemačiau, kaip sustoti.”

Motinos spaudžiamas paskambinti minėtajam gydytojui, P. Perotis pasidavė. Sužinojo, kad jam tereikės sėdėti kėdėje, panašioje į krėslą stomatologo kabinete, ir leisti gydytojui Luidžiui Galimberčiui (Luigi Gallimberti) laikyti tam tikrą prietaisą prie kairiosios paciento galvos pusės. Teoriškai šis prietaisas turėjo nuslopinti alkį kokainui. „Galėjau rinktis prarają arba daktarą Galimbertį”, – prisimena vyras.

Plačiau skaitykite rugsėjo mėnesio numeryje.