Pasienio ruožas
JAV pietvakariuose dirbu jau beveik 40 metų. 2004 m. aptikau, ko dar nebuvau regėjęs – pilną vandens mėlyną statinę su užrašu agua (isp. vanduo) ir šalia įsmeigtą mėlyną vėliavą be jokių ženklų. Vaizdas buvo toks netikėtas ir įsimintinas, kad jį nufotografavau.
2009 m. sužinojęs apie suintensyvėjusią sienų ir apžvalgos bokštelių statybą ir kitas vyriausybės veiklas 3145 km ilgio JAV ir Meksikos pasienio ruože, pradėjau tikslingai fotografuoti. Tuomet sužinojau, kad vandens statinę padėjo humanitarinė grupė, siekdama apsaugoti sieną kertančius migrantus nuo troškulio ir mirties.
Paprastai fotografuoju kraštovaizdį. Mano nuotraukose retai išvysite žmones, tačiau jų pėdsakai visada juntami tarsi šešėliai be kūnų.
Šio projekto metu dažniausiai skrisdavau į miestelį ir išsinuomodavau mašiną keturiais varomais ratais, kad pasiekčiau tolimesnius pasienio regionus. Kartais, kai patekdavau į požeminių jutiklių zoną, prie manęs atskubėdavo JAV Pasienio apsaugos pareigūnai. Kai kurie buvo nuostabūs – viena pareigūnė atvyko manęs saugoti, nes manė, kad netoliese sukiojasi kartelio žmonės, kiti būdavo nedraugiški. Toli nuo pasienio gyvenantys žmonės galbūt net nežino, kad didelė dalis sienos – maždaug 1125 km – jau pastatyta. Ji brangiai kainuoja ir reikalauja daug pastangų. Ją reikia suprojektuoti, pagaminti, sumokėti žemės savininkui už nusavintą privačią nuosavybę ir tada pastatyti. Pusantro kilometro sienos priklausomai nuo vietos kainuoja 4-12 mln. dolerių.
Plačiau skaitykite rugsėjo mėnesio numeryje.