Kodėl meluojame?

1989 m. rudenį į Prinstono universiteto pirmąjį kursą įstojo jaunuolis, vardu Aleksis Santana. Priėmimo komisijai jo gyvenimo istorija pasirodė nepaprastai įspūdinga.

Vaikinas beveik neturėjo oficialaus išsilavinimo. Paauglystę praleido Jutos valstijos gamtoje rūpindamasis
savimi pats, ten jis ganė galvijus, augino avis ir skaitė filosofijos veikalus. Treniruodamasis Mohavės (Mojave) dykumoje tapo ilgų distancijų bėgiku.

Greitai A. Santana tapo akademinės bendruomenės pažiba. Studijos jam irgi sekėsi neblogai: beveik visus kursus baigė aukščiausiais įvertinimais. Dėl uždaro būdo ir neeilinės praeities jaunuolis traukė aplinkinius savo paslaptingumu. Bendrabučio kaimynui pasiteiravus, kodėl A. Santanos lova visada atrodo tobulai paklota, šis atsakė miegąs ant grindų. Atrodė visai normalu, kad žmogus, tiek naktų praleidęs gamtoje, nevertina lovos.

Ir visa tai buvo netiesa. Po 1,5 metų studijų viena moteris atpažino jaunuolį ir pareiškė, kad prieš 6 metus jis buvo Džėjus Hantsmanas (Jay Huntsman) ir mokėsi Palo Alto (Palo Alto) vidurinėje mokykloje, Kalifornijos valstijoje. Tačiau ir tai nebuvo jo tikrasis vardas. Prinstono darbuotojai galiausiai išsiaiškino, kad iš tiesų šis universiteto studentas yra 31-erių Džeimsas Hougas (James Hogue), Jutos valstijoje atlikęs laisvės atėmimo bausmę už vogtų įrankių ir dviračių detalių turėjimą. Iš Prinstono jis buvo išvežtas su antrankiais.

Plačiau skaitykite birželio mėnesio numeryje.