Pirmas finvalas atsirado Marmoto įlankoje, kur prie Kodjako salos, Aliaskoje, riečiasi vandenyno kupra. Tyrėjas biologas pastebėjo ant šono – lyg žaistų – plūduriuojantį jauniklį. Per pravirus nasrus pliuškeno bangos, ant rausvo suglebusio liežuvio tiško purslai. Dažniausiai laukinėje šiaurės gamtoje net pati baisiausia mirtis per daug įprasta, kad sukeltų nerimą. Tačiau kitą rytą kelto „Kennicott” keleiviai netoliese pamatė kitą bangų supamą banginį. Jo riebalų sluoksnis buvo storas, gyvūnas atrodė sveikas. Bet jis taip pat buvo negyvas.
Kol mes per vėją skinamės kelią akmenuotu 320 km šiauriau Kodjako esančiu vandenyno pakraščiu, Keti Lafev pasakoja apie banginius. Aliaskos įlankos vakarinėje dalyje įprastai per metus randami aštuoni nugaišę banginiai. Tačiau 2015 m. vien birželį krito ne mažiau kaip tuzinas, o nuo jų plūduriuojančių kūnų kirai kilo gaudyti žuvų. Visą vasarą Ramusis vandenynas į akmenuotas 1600 km nuo Ankoridžo iki Aleutų salų besitęsiančios pakrantės įlankas svaidė yrančias banginių liekanas. Jų dvėseliena mito ištisos rudųjų lokių šeimos.
Plačiau apie pokyčius skaitykite rugsėjo numeryje.