Miesto parkai

Ši vieta stebuklinga: čia pajunti tą itin malonų jausmą, kai būni ir beveik pasiklydęs, ir kone suradęs teisingą kelią.

Aš pasuku nuo tako ir einu palei neturintį pavadinimo upelį šiaurės rytų Ohajuje, perlipinėdamas per nuvirtusius medžius ir siaurą yrantį skalūnų tarpeklį. Leisdamasis mažyčiais kriokliais, vanduo srūva drumstas ir dumblinas. Saulės spinduliai šoka virš upelio ir medžių. Nusiavęs batus ir įbridęs į nedidelę sietuvą, tarpupirščiuose jaučiu dumblo vėsą. Tolumoje, kažkur už kalno, girdisi ir tuoj pat išnyksta miesto garsai. Civilizacija glūdi čia pat, bet atrodo tokia tolima. Būtent ši priešprieša slepia miesto parko nuostabumą.

Plačiau apie tai skaitykite balandžio mėnesio numeryje.