Paskutinės apeigos prie Nefrito jūros?

Karštą pavasario rytą Galte Njemeto stovėjo ant Turkanos ežero kranto ir dairėsi krokodilų. Vanduo buvo nusekęs, menka tikimybė, kad ropliai pasirodys, bet G. Njemeto, dasanečių genties žiniuonė, atkako prie ežero su ligone, todėl dvasiniu ir kitais požiūriais būtų didžiulė nesėkmė, jei pasirodęs krokodilas nutrauktų ceremoniją.

Stambesnius ir pavojingesnius begemotus žmonės jau seniai sumedžiojo beveik iki paskutiniojo, bet ežere dar liko daugybė krokodilų, ypač čia, deltos žemumoje, kur Omo upė iš Etiopijos įteka į Keniją. Pasroviui į pietus retkarčiais atplaukiantys upės krokodilai laikomi piktesniais ir klastingesniais už išsiperėjusius ežero pakrantėje, tačiau gentis juos visus, nepriklausomai nuo gimimo vietos, laiko blogio įsikūnijimu. O tai reiškia, kad G. Njemeto ne tik dairėsi laukinių gyvūnų, bet tuo pat metu bandė nuspėti, ar diena bus dvasiškai sėkminga.

Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva” rugpjūčio mėnesio numeryje.