Atominis turizmas

Teigiama, kad 5 sivertai radiacijos gali nužudyti žmogų, todėl mūsų autobusiukui įvažiuojant į uždarąją zoną – didžiulę negyvenamą teritoriją aplink Černobylį – vis žvilgčiojau į rusiško dozimetro rodmenis. Šalikėlėse šmėžavo tankūs pušynai ir beržynai, o mūsų vadovė kartojo pagrindines taisykles: nerinkti grybų, kuriuose kaupiasi radioaktyvieji nuklidai, nevalgyti ir nerūkyti lauke, nes tai atveria kelią teršalams į organizmą. Po kelių minučių privažiavome pirmuosius apleistus kaimelius ir sustojome pasigrožėti nedidele laukinių Prževalskio arklių banda.

Prabėgus 28 metams po Černobylio atominio reaktoriaus sprogimo, šią beveik negyvenamą teritoriją pasiglemžė gamta. Čia yra stumbrų, šernų, briedžių, vilkų, bebrų ir sakalų. Apleistame Pripetės mieste ant sovietinių laikų daugiabučių namų stogų jauniklius per ereliai. Dešimtmetį po avarijos, kai radiacijos lygis jau buvo gana žemas, šioje vietovėje laisvėn buvo paleisti retos nykstančios veislės arkliai – dabar jie ganosi daugiau kaip 2500 kv. kilometrų plote.

Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva” spalio mėnesio numeryje.