Putino vakarėlis
Valerijus Inozemcevas stačiu kalnų taku kopia pro išminkytą statybvietės purvą. Jis kyla pro olimpiečių bendrabutį, plačiai išsidriekusį naują Maskvos biurokrato vasarnamį, žvyrą ir plienines sijas gabenančius sunkvežimius – pro viską, ko anksčiau čia nebuvo. V. Inozemcevas pusę amžiaus gyveno snūdžiame
Rusijos šiaurės Kaukaze esančiame Krasnaja Polianos kaimelyje, kol šia gyvenviete staiga
susirūpino Kremlius. „Tai buvo nuostabiausia Sovietų Sąjungos vieta, – pasakoja jis. – Nepaliesta
gamta. O dabar…” Ir vyro balsą užgniaužia apmaudas.
Septyniasdešimt trejų metų V. Inozemcevas dideliais veržliais žingsniais kopia į kalną. Pasiekęs kaštainių giraitę stabteli, nusismaukia nuo galvos rudą gobtuvą. Vyras dviem pirštais persibraukia baltus tankius ūsus, o tada parodo žemyn į kalno šlaitą, kur kranai ir statybininkai triūsia draskydami Krasnaja Polianą, čia įkūnydami didžiuosius Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiekimus. „Kartais įsivaizduoju, kaip prasideda žemės drebėjimas ir visa tai sugriūva”, – sako V. Inozemcevas. Pro aukštikalnių rūką, besidraikantį pietinėje kadaise galingos imperijos glūdumoje, regis, olimpinės žaidynės beveik čia pat.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.
