Kartą gyveno drakonas

  Štai kaip reikia gaudyti drakoną. Papjauni ožką. Sukapoji. Pasitelki kelis stiprius draugus trims 3 m ilgio
plieniniams spąstams pakelti, nutveri maišus su ožkos mėsa ir žingsniuoji kelis varginančius kilometrus
aukštyn žemyn per kalvas. Nekreipi dėmesio į 30 °C viršijantį karštį, kuris apglėbia tave ir šutina tarsi virtinį. Pastatai pirmuosius spąstus su skerdienos gabalais ir pakabini kelis maišus su mėsa medžiuose „aromatui” paskleisti. Vėl žygiuoji kelis kilometrus. Palieki dar vienus spąstus. Keliauji dar 5 ar 6 kilometrus, pakartoji tą patį. Grįžęs į stovyklą, prisipili pilną kibirą šalto vandens ir šliūkšteli jį ant galvos. Išsimiegi. Kitas dvi dienas aplankai kiekvienus spąstus ryte ir popiet. Greičiausiai jie bus tušti, bet jeigu pasiseks, didžiausias pasaulyje driežas, grėsmingas milžinas, žinomas kaip Komodo varanas, bus spąstuose.
  Žmogus, sugalvojęs šį būdą, nė iš tolo nepanašus į jūsų įsivaizduojamą drakonų medžiotoją. Penktą dešimtį bebaigiąs Klaudijas Čofis (Claudio Ciofi) – Florencijos universiteto dėstytojas biologas, geraširdis, lieknas, malonių akių ir tvarkingas. Jis iš tų vyrukų, kurie dailiai sulanksto purvinus lauko drabužius dėdamiesi daiktus kelionei namo. Į Indoneziją jis atvyko 1994 m. rašydamas mokslų daktaro disertaciją
apie Komodo varanų genetiką. Čia pamatė gyvąjį reliktą iš arti. Ir buvo pakerėtas. Kiti mokslininkai
šiais ropliais menkai domėjosi. „Tikėjausi rasti Komodo varanus tiriančią organizaciją, – prisimena jis. – Jie ne mažiau žavūs ir įdomūs nei tigrai ir orangutanai. Tačiau nebuvo nė vienos. Komodo varanai niekam nerūpėjo.”

Plačiau apie tai skaitykite  žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.