Kajapų drąsa
Kilo pagunda įsivaizduoti, kad grįžtame praeitin, išsivaduojame iš modernaus pasaulio pančių ir pasineriame į gentinį gyvenimą vienoje paskutinių vietų, kur dar išliko pirmapradė kultūra – jai gresia nuolatinis pavojus, bet šioji vis dar gyvybinga, nepaliesta, nenugalėta. Pirmiesiems prieš keletą amžių į Amazonės baseino pietrytinę dalį atklydusiems svetimšaliams – misionieriams, Eldorado ieškotojams, prekeiviams vergais, jaguarų kailių medžiotojams, kaučiuko rinkėjams, laukinės gamtos tyrinėtojams, dar vadinamiems sertanistas – teko ištverti sunkią kelionę laivu upe. Mes turėjome vienmotorę „Cesną”, rugsėjo ryto oras sausojo sezono pabaigoje taip pat buvo palankus.
Lėktuvas nėrė per aplink Brazilijos pasienio Tukumano (Tucumã) miestą liepsnojančio miško gaisro dūmus. Pusvalandį šimto mazgų (185 km/val.) greičiu skridę į pietus ir vakarus, kirtome drumzliną vingiuotą Rio Grandės (Rio Grande) upę ir staiga nebeliko liepsnų, kelių, netvarkingų ganyklų, baltais galvijų bandų taškais išmargintų kirtimų – neliko nieko, tik miglos gaubiami nelytėti miškai. Po mumis plytėjo indėnų kajapų žemės, penki oficialiai demarkuoti tarpusavyje susisiekiantys plotai, kurie, kartu sudėjus, sudaro maždaug Islandijos dydžio sritį. Draustinį, kuris yra vienas didžiausių pasaulyje saugomų atogrąžų miškų plotų, valdo 9000 vietos gyventojų. Dauguma jų nemoka nei skaityti, nei rašyti ir gyvena pirmykštį gyvenimą 44 kaimeliuose, tarpusavyje sujungtuose tik upių ir beveik nematomų takų. Mūsų National Geographic komanda keliavo į tolimiausią Kendžamo (Kendjam) kaimelį. Savo pavadinimą, reiškiantį „stovintis akmuo”, šis kaimas gavo iš tamsiai pilko 1287 m virš žalios miško paklotės iškilusio kalno, kuris dabar išniro prieš mus it banginis. Šiek tiek už kalno tiesėsi žvilgančios Iriri upės kasos. Iriri – didžiausias Šingu (Xingu) upės intakas,
o ji pati – vienas srauniausių Amazonės intakų. „Cesna” nėrė žemyn prie suplūkto, tarp uolų ir upės miške iškirsto nusileidimo tako ir nuriedėjo pro mažus darželius ir nendrines pusračiu aplink smėlėtą aikštę išsirikiavusias trobeles.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.
