F. Bruneleskio kupolas

  1418 m. Florencijos miesto taryba galiausiai ėmėsi spręsti dešimtmečius ignoruotą problemą: ką daryti su milžiniška skyle katedros stoge? Daug metų žiemos lietūs ir vasaros saulė liejosi ant didžiojo Švč. Mergelės Marijos Gėlių katedros (Santa Maria del Fiore) altoriaus.
  Tiksliau ten, kur tas altorius turėjo stovėti. Ankstesni miesto vadovai šią bažnyčią pradėjo statyti dar 1296 m., norėdami pabrėžti iš bankininkystės ir prekybos vilna bei šilku praturtėjusios Florencijos, kaip vienos iš ekonominių ir kultūrinių Europos sostinių, statusą.
  Vėliau buvo nutarta, kad statinį turi vainikuoti didžiausias pasaulyje kupolas, užtikrinsiantis, kad ši katedra bus „naudingesnė ir gražesnė, įtakingesnė ir garbingesnė” nei bet kuri kita kada nors pastatyta šventovė, kaip paskelbė Florencijos didžiūnai.
  Vis dėlto, bėgant dešimtmečiams, regis, niekam nepavyko sugalvoti, kaip suręsti beveik 45 m skersmens kupolą, kurio statyba prasidėtų 55 m aukštyje, ant jau stovinčių sienų. Katedros prižiūrėtojus kankino ir kiti klausimai. Planuose buvo nutarta atsisakyti tradiciniam gotikiniam stiliui būdingų arkbutanų ir smailiųjų arkų, kuriuos kuriuosmgausiai naudojo konkuruojantys šiaurės miestai, kaip antai didysis Florencijos priešas
Milanas. Tačiau tik šie architektūriniai sprendimai galėjo atlaikyti tokios milžiniškos konstrukcijos svorį. Ar gali dešimtis tūkstančių tonų sveriantis kupolas be jų nesugriūti? Ar Toskanoje pakaks medienos pastoliams ir kupolo formai įrengti? Ir apskritai, ar įmanoma suręsti kupolą ant aštuonkampių pamatų, kuriuos sudarė jau
esamos sienos, t. y. iš aštuonių pleišto formos dalių? Ar jis neįgrius mūrinėms arkoms artėjant aukščiausio taško link? To niekas nežinojo.
  Dėl to 1418 m. susirūpinę Florencijos vadovai paskelbė geriausio kupolo projekto konkursą. Laimėtojui buvo pažadėta įspūdinga 200 auksinių florinų suma ir galimybė įamžinti savo vardą. Florencijoje savo idėjas pristatė geriausi to laikmečio architektai. Nuo pradžių iki galo projektą persekiojo dvejonės, baimės, kūrybinės paslaptys ir pilietinis pasididžiavimas, kad miestiečių akyse audžiamas prabangus legendos
gobelenas, paversiantis kupolo istoriją Florencijos išmoningumo parabole ir svarbiausiu Italijos renesanso sukūrimo mitu.

Plačiau apie tai skaitykite  žurnalo „National Geographic Lietuva“ vasario mėnesio numeryje.