Fotografijos galia
Trisdešimt ketveri metai prieš gimstant šiam žurnalui danų filosofas Siorenas Kirkegoras (Søren Kierkegaard) pranašavo, kad neseniai išpopuliarėjusio fotografijos meno laukia banalus likimas. „Išradus dagerotipiją, – pareiškė jis, – bet kas galės įsigyti savo portretą, o anksčiau tai buvo prieinama tik iškiliausiems asmenims. Bet tuo pačiu stengiamasi visus pavaizduoti vienodai, todėl mums visiems tereikės vienui vienintelio portreto.”
Nacionalinės geografijos draugija nesiekė patikrinti S. Kirkegoro tezės, bent jau ne iš karto. Jos misija buvo tyrinėti, ir pilkuose oficialiojo žurnalo puslapiuose vaizdų ir spalvų bakchanalijos tikrai nevyko. Tik po daugelio metų draugijos tyrinėtojai ėmė naudoti fotoaparatus kaip priemonę, leidusią pargabenti tai, kas šiandien labiausiai garsina žurnalą: iliustruotus pasakojimus, keičiančius pasaulio suvokimą, o kartais net gyvenimus.
Iš laiko ir erdvės atkovodama ir įamžindama brangią visatos dalelę, gera nuotrauka gali pertvarkyti pasaulio visumą taip, kad ji niekada nebeatrodys tokia kaip anksčiau. Bet S. Kirkegoras taip pat rašė, kad „tiesa yra spąstai: jos neįmanoma pasiekti nepakliūnant į nelaisvę”.
Šiandien fotografija virto pasauline kadrų kakofonija. Kiekvieną minutę internete paskelbiama milijonai nuotraukų. Dėl to visi tapome objektais ir visi tai suprantame: artimiausioje ateityje nuotraukos, kuriose mes nepozuosime, atsidurs Raudonojoje knygoje. Bet „National Geographic” fotografai išsiskiria net iš šio kvaziorveliško, nuolat kintančio blyksinčių objektyvų pasaulio. Tai iš dalies lemia fotografo stilių apibūdinantys asmeniniai sprendimai (pasirinktas objektyvas, apšvietimas ir akimirka). Geriausios iš geriausių nuotraukų mums primena, kad jomis galima pasiekti gerokai daugiau nei dokumentais. Jos gali perkelti mus į neregėtas vietas.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva“ spalio mėnesio numeryje.
