Nesėkmė – taip pat rezultatas
XIX a. pabaigoje pusamžis švedas inžinierius, technologijos teikiamų vilčių ir galimybių sužavėtas patentų biuro tarnautojas, iškėlė revoliucinę idėją: kodėl gi nenuskridus vandenilio balionu ir pirmajam neatradus Šiaurės ašigalio, tuomet tokio pat slėpiningo ir nepažįstamo kaip Marsas? Ilgus metus tyrinėtojai mėgino ašigalį pasiekti žeme ir daug jų žygyje žuvo. Keliaujant oru, samprotavo Salomonas Ogiustas Andrė (Salomon August Andrée), pavyktų išvengti daugelio pavojų. Taigi vieną vėjuotą 1897 m. liepos dieną S. O. Andrė su dviem jaunesniais bendrakeleiviais Danskiojos (Danskøya) saloje Svalbardo (Svalbard) salyne įlipo į 20 m skersmens baliono krepšį. Komanda gabeno medines roges, kelių mėnesių maisto atsargas, pašto balandžius pranešimams perduoti ir net smokingą, kurį S. O. Andrė tikėjosi apsivilkti kelionės pabaigoje. Žurnalistams ir išlydėtuvių dalyviams džiūgaujant ir mojant, jie šovė į orą ketindami nuskrieti į žmonių dar neregėtą vietą.
Vos jiems pakilus, vėjas ėmė plakti balioną. Ant jo ledėjantis rūkas svėrė jį žemyn. 65 su puse valandos „Erelis” stūmėsi į priekį, kartais braukdamas Arkties vandenyno paviršių. Po 33 metų ruonių medžiotojai užtiko sušalusius S. O. Andrė ir jo komandos narių kūnus – kartu su jų fotoaparatais ir dienoraščiais, iš kurių paaiškėjo, kad jiems teko leistis ant daugiamečio ledo už 480 km nuo Šiaurės ašigalio. Trijulė pražuvo sekinančiame trijų mėnesių žygyje į pietus.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugsėjo mėnesio numeryje.
