Gyvenimas su liūtais
Liūtai – skirtingai vertinami gyvūnai: nuostabūs iš tolo, jie kelia baimę ir trukdo kaimo žmonėms, kuriems lemta gyventi tarp jų. Liūtai – laukinės savanos valdovai, bet kartu gyvulių augintojų ir ūkininkų priešai.
Liūtų šlovės laikų ir paskesnio nuosmukio įrodymų esama bent trijuose žemynuose. Iš gausių vaizdingų paleolito laukinių gyvūnų piešinių Šovė (Chauvet) urve Pietų Prancūzijoje matyti, kad prieš 30 000 metų Europoje kartu su žmonėmis gyveno ir liūtai, Danieliaus knygoje teigiama, kad VI a. pr. Kr. liūtai tykoję Babilono pakraščiuose, o apie Sirijoje, Turkijoje, Irake ir Irane išlikusius liūtus pranešama netgi XIX ar XX amžiuje. Per šį ilgą nepalankių permainų laikotarpį patikimas liūtų prieglobstis liko tik Afrika.
Deja, situacija pasikeitė ir čia. Naujų tyrimų ir vertinimų duomenimis, liūtai išnykę maždaug 80 % jų Afrikos arealo. Laisvėje gyvenančias šias didžiąsias kates suskaičiuoti sunku, todėl kiek iandien Afrikoje išlikusių šių žvėrių, nežinoma – daugiausia 35 000? Vis dėlto specialistai sutinka, kad vien per kelis pastaruosius dešimtmečius liūtų gerokai sumažėjo. Tai lėmė įvairios priežastys: be kita ko, nyksta ir yra suskaidomos buveinės, gyvūnai, kuriais minta liūtai, neteisėtai medžiojami mėsai, liūtai įkliūva į kitiems gyvūnams brakonierių paspęstas žabangas, šių plėšrūnų medžiojamus gyvūnus išstumia naminiai gyvuliai, žvėris ištinka ligos, jie žudomi ietimis ar nuodijami keršijant už prarastus gyvulius ir užpultus žmones, praktikuojamas ritualinis liūtų žudymas (ypač masajų kultūroje), be to, žmonės, daugiausia turtingi amerikiečiai, liūtus medžioja dėl trofėjų.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio mėnesio numeryje.
