Kristal Riverio (Crystal River) prieigose keliautojus pasitinka neįprastas miesto ženklas, kuriame skelbiama: „Informacija apie lamantinus 1610 kHz VB radijo dažniu.” Taip pat ne kiekviename miestelyje priešais rotušę stovi JAV vėliavos spalvų nykstančio jūrinio žinduolio statula. Jei stabtelėję paklausite, kur galima pamatyti šias vandenų garsenybes, sužinosite, kad Karalių įlankoje (Kings Bay) paviršinio nardymo pramogą siūlo bent dvi dešimtys įmonių. Taip pat galima išsinuomoti baidarę ir nuirkluoti iki kurios nors šiltosios versmės, prie kurių žiemą būriuojasi lamantinai. O jei norite stebėti šiuos gyvūnus nesušlapdami kojų, traukite prie kanalo į vakarus nuo Trijų Seserų (Three Sisters) versmių.
Prie kanalo lamantinų teks lūkuriuoti vos kelias minutes: žalsvame vandenyje be paliovos šmėžuoja blyškūs vaiduokliški pavidalai. Po vieną, su jaunikliu, o kartais grupelėmis po 3-4. Žmonės čia nuolat plūsta miniomis. „Jie atrodo tarsi didelės surūdijusios statinės”, – pareiškia vienas vyras.
„Jie apskritai į nieką nepanašūs!” – šūkteli moteris pietietišku akcentu. Manau, ji teisi. Po tiltu plaukiančios neaiškios figūros tikrai niekada nelaimės gyvūnų grožio konkurso. Vienintelė spalvinga jų kūno dalis yra pilkose nugarose laivų propelerių palikti rožiniai randai – lygiagrečios įpjovos, primenančios raguotosios barškuolės pėdsakus smėlyje.
„Lamantinams čia net nėra kur apsisukti, – sako kitas vyras, stebėdamas valtis, plaukiojančias kanalu šalia šių vandens gyvūnų. – Viskas visuomet baigiasi taip pat, – jis liūdnai papurto galvą. – Vos tik vieta ima nešti pelną, žmonės nustoja ja rūpintis.”
O ne, pone, jūs labai klystate. Žmonės turi labai tvirtą nuomonę apie Karalių įlankos lamantinus. Juk visame miestelyje pilna plakatų, skelbiančių „Gelbėkime Kristal Riverį” ir „Tegul JAV žuvų ir gamtos tarnyba palieka mus ramybėje”. Vietos gyventojams lamantinai rūpi labiau, nei galite įsivaizduoti.