Beprotiškai toli
Hantsvilyje (Huntsville), Alabamoje, įkurto Maršalo kosminių skrydžių centro (Marshall Space Flight Center) automobilių aikštelės pakraštyje stovi laikų, kai mūsų rūšies atstovai, regis, neišvengiamai turėjo tapti kosmoso keliautojais, reliktas – toks pat akivaizdus ir didingas kaip virš Kanaveralo kyšulio (Cape Canaveral) kylanti raketa.
Hantsvilyje (Huntsville), Alabamoje, įkurto Maršalo kosminių skrydžių centro (Marshall Space Flight Center) automobilių aikštelės pakraštyje stovi laikų, kai mūsų rūšies atstovai, regis, neišvengiamai turėjo tapti kosmoso keliautojais, reliktas – toks pat akivaizdus ir didingas kaip virš Kanaveralo kyšulio (Cape Canaveral) kylanti raketa.
Praėjus 30 metų po taip ir neįvykusio nusileidimo Marse, vieną drėgną birželio rytą L. Džonsonas mąsliai žvelgia į 18 000 kg sveriantį variklį priešais mus. L. Džonsonas vadovauja nedidelei komandai, nagrinėjančiai galimybes pritaikyti kosmoso technologijų srities „pažangias idėjas” – o senasis branduolinis variklis NERVA galbūt ir tiktų. „Jei ketiname skraidinti žmones į Marsą, šį variantą vertėtų dar kartą apsvarstyti, – sako L. Džonsonas. – Pakaktų vos pusės įprastinei raketai reikalingo raketinio kuro kiekio.” Šiuo metu NASA kuria įprastinę raketą, kuria būtų pakeista nuo 1973 m., neilgai trukus po to, kai Mėnulyje paskutinį kartą nusileido pilotuojamas erdvėlaivis, nebenaudojama „Saturn V”. Kur skris naujoji raketa, dar nenuspręsta. 1973 m., taip ir neatlikus skrydžio bandymų, nutrauktas ir NERVA projektas. Nuo tada, daugkartinių erdvėlaivių laikais, žmonės neišdrįso nuo Žemės nutolti daugiau kaip 600 km.
